Gruodžio 6 d. Povilas Vingis savo straipsnyje „Liaudies valia JAV? Nušautas stambaus kapitalo atstovas“ svarstė, ar Brajano Tomsono, „UnitedHealthcare“ vadovo, nužudymas galėtų būti vertinamas kaip klasinio teroro aktas ir socialinės revoliucijos užuomazga. Jis analizavo įvykį, akcentuodamas sveikatos apsaugos sistemos problemas ir pasitenkinimą, kurį dalis amerikiečių išreiškė dėl šio nusikaltimo. Tačiau šiame straipsnyje norime parodyti kitokią perspektyvą – kad šis tragiškas įvykis, nors ir iškėlė svarbius klausimus apie JAV socialinę nelygybę, visgi nėra klasinės kovos ženklas, o greičiau individualus nepasitenkinimo aktas. Ši versija atrodo pervertinta, kai atidžiau pažvelgiame į šio nusikaltimo aplinkybes ir platesnį socialinį kontekstą.
Individualus nepasitenkinimas, o ne kolektyvinė kova
Žudikas savo prisipažinime aiškiai teigė veikęs vienas. Jo motyvacija buvo nukreipta ne į klasinės santvarkos pakeitimą, o į kerštą dėl sistemos, kurią jis suvokė kaip korumpuotą ir nežmonišką. Jis atkreipė dėmesį į JAV sveikatos apsaugos sistemos problemas, kur didžiausios pelno siekiančios draudimo kompanijos, tokios kaip „UnitedHealthcare“, siekia pasipelnyti iš socialiai neteisingos sveikatos apsaugos sistemos JAV. „Frankly, these parasites simply had it coming,“ (anglų k.: „Atvirai šnekant, šie parazitai patys prašėsi“) – rašė jis, kritikuodamas sveikatos apsaugos sektoriaus galinguosius už pelno siekimą žmonių gyvybių sąskaita. Ant gilzių palikti žodžiai „paneigti“, „apsaugoti“ ir „nuversti“ galėtų atrodyti kaip revoliucinis šūkis, bet jie labiau atspindi asmeninį pyktį ir neviltį.
Tai nėra organizuotos klasės veiksmai, kokius galime matyti istorijoje, pavyzdžiui, pabaigos ar XX a. darbininkų judėjimuose bei revoliucijose. Pats žudikas pripažino: „I do not pretend to be the most qualified person to lay out the full argument.“ (anglų k.: „Aš nepretenduoju būti pajėgiausiu pateikti pilną argumentaciją“). Tai vieno individo veiksmas, kurio tikslas buvo atkeršyti konkrečiai institucijai, o ne sukelti sisteminius pokyčius.
Nepaisant to, žudiko veiksmai sulaukė nemažai palaikymo internete. Socialiniuose tinkluose pasirodė daugybė komentarų ir memų, kuriuose žmonės išreiškė pasitenkinimą dėl Brajano Tomsono mirties, matydami tai kaip kerštą už JAV sveikatos apsaugos sistemos neteisybes. Nors dauguma palaikymo buvo verbalinis, kai kuriais atvejais net pradėtos rinkti simbolinės paramos kampanijos, kurios pabrėžė gilų visuomenės nusivylimą dabartine sistema. Visgi šios reakcijos labiau atspindi emocinį atsaką nei organizuotą klasinės kovos veiksmą.
Klasinės sąmonės trūkumas JAV visuomenėje
JAV yra gilių socialinių ir ekonominių nelygybių, tačiau jos gyventojai dažnai nesuvokia savęs kaip tam tikros klasės narių. Kaip pažymėjo daugelis sociologų, amerikiečiai linkę identifikuotis ne pagal klasę, bet pagal individualius pasiekimus ar ideologiją. Šiuo atveju žudiko veiksmai nėra klasės sąmoningumo išraiška, o labiau asmeninė reakcija į sisteminę neteisybę.
Socialinių tinklų reakcijos, kuriose daugelis sveikino „UnitedHealthcare“ vadovo mirtį, liudija apie gilų nusivylimą sveikatos apsaugos sistema. Tačiau pasitenkinimas dėl vieno asmens mirties nėra lygiavertis organizuotai politinei ar socialinei kovai. Šis atvejis labiau atspindi desperaciją ir nusivylimą, nei sąmoningą klasinės kovos pradžią.
Žudiko pasisakymai tai patvirtina. Jo teigimu, „It is not an issue of awareness at this point, but clearly power games at play.“ (anglų k.: „Šiuo momentu tai aiškiai yra galios žaidimų, o ne sąmoningumo klausimas“). Jis kritikavo sisteminį pelno siekimo prioritetą, tačiau nedavė jokių užuominų apie siekį sukurti platesnį judėjimą ar permainas.
JAV sveikatos apsaugos sistema kaip konflikto šaltinis
Amerikos sveikatos apsaugos sistema tikrai turi daugybę trūkumų. Privati medicina ir draudimo kompanijų diktatas reiškia, kad daugelis gyventojų negauna tinkamos priežiūros. „UnitedHealthcare“ ir kitų panašių korporacijų pelnas yra užtikrinamas sisteminėmis priemonėmis, kurios dažnai kenkia paprastiems žmonėms. Pavyzdžiui, minimas dirbtinio intelekto algoritmas, kuris atmestų didžiąją dalį draudimo užklausų, liudija apie korporacinį gobšumą, prioritetizuojant pelną prieš žmonių gyvybes. Ši situacija savaime neveda į socialinę revoliuciją. Revoliucijai reikalinga organizacija, lyderiai, kolektyvinė klasės sąmonė ir masinis dalyvavimas. To šiuo metu JAV akivaizdžiai trūksta.
Kas turėtų pasikeisti?
Norint, kad JAV visuomenė priartėtų prie socializmo, būtini keli esminiai pokyčiai. Visų pirma, žmonėms reikia suvokti, kokiai klasei jie priklauso. Tai reikalauja švietimo, politinio sąmoningumo didinimo ir viešos diskusijos apie ekonomines sistemas. Kaip žudikas pažymėjo savo manifeste, problema nėra vien informacijos trūkumas. Kai kurie amerikiečiai žino apie problemas, tačiau trūksta kolektyvinio veiksmų plano, kaip jas spręsti.
Antra, būtina stipri organizacija, kuri suvienytų darbininkus ir kitus marginalizuotus sluoksnius bendriems tikslams. Be to, reikalingi lyderiai, galintys formuoti strategiją ir įkvėpti pokyčiams. Kol tokios struktūros nėra, panašūs įvykiai, kaip Brajano Tomsono nužudymas, išliks izoliuotais aktais, o ne masinės revoliucijos dalimi.
Išvada
Nors JAV socialinė ir ekonominė sistema turi daug sisteminių problemų, Brajano Tomsono nužudymas nėra revoliucijos pradžia. Tai – individualus veiksmas, atspindintis žmogaus pyktį ir nusivylimą, bet ne kolektyvinės kovos užuomazga. Norint, kad tokia kova virstų revoliucija, būtini esminiai pokyčiai: stipresnis klasės sąmoningumas, organizacija ir politinis švietimas. Kol JAV visuomenė neturės šių elementų, panašūs įvykiai liks tik desperacijos teroro aktai, o ne revoliuciniai veiksmai.
