„Norint susivienyti, pirmiausia reikia išsiskirti.“
„Verčiau mažiau, bet geriau.“
– V. Leninas
Kalbant apie mūsų kolektyvą kaip tam tikrą susivienijimą, išeities tašku imame šiuos, dvi pamatines nuostatas išreiškiančius, klasiko žodžius. Pirmoji jų – tai, kad bet koks susivienijimas prasideda išsiskyrimu. Tai yra, vienijantis apie kažką (idėjas, interesus, principus), būtinai išsiskiriama nuo tų, kurių tasai kažkas drauge nesieja. Antroji, tai kad kokybė – svarbesnė nei kiekybė. Antai, verčiau dirbant darbą per dieną nudirbti mažiau, bet vis dėlto tvarkingai, nei daug ir kaip papuolė. Taipogi, verčiau būti nors ir negausioje, bet visgi padorioje draugijoje, nei priklausyti gausiai, bet tiek dorovinių, tiek dalykinių kompetencijų požiūriu žemo lygio kompanijai. Atitinkamas ir mūsų nusistatymas: čia mes vienijamės apie tam tikrus principus, kaip vieningą ir nedalomą visumą ir, taip darydami, išsiskiriame nuo visų, kurių ši visuma nesieja. Tuo pačiu, mes nepretenduojame į masiškumą, o verčiau koncentruojamės į kokybę, kuri sueina, viena vertus, į tai, kiek konkretus asmuo savo gyvenimu įkūnija kalbamuosius principus (tai yra, mus vienijantį teigiamąjį turinį) ir, kita vertus, į jo dalykines kompetencijas savoje darbo srityje.
Bet kokie gi tie mūsų principai? Jų yra iš viso dešimt.
(Skaityti toliau: I. Pastovus darbas).