Iš savo narių reikalaudami darbo, vien juo neapsiribojame: tas darbas privalo būti sąmoningas. Tai yra, čia kalbame daugiau nei apie veiklos įprasminimą tam tikra idėja, knygoje perskaityta ar paskaitoje išgirsta teorija. Čia kalbame apie asmens idėjinę brandą – tvirtos, nusistovėjusios, argumentais ir faktais grindžiamos pasaulėžiūros buvimą. Šiuo požiūriu, mums nereikalingi vėjavaikiai, avantiūristai, o tik aiškiai apsisprendę žmonės su savarankiškai suformuota kairiąja pasaulėžiūra. „Savarankiškumas“ čia tikrai nereiškia, kad reikalautume iš karto „gatavų“ žmonių. Tikrai ne: tiek šviestis, tiek auklėtis – tai vienos svarbiausių mūsų užduočių, nes čia juk mes ir buriamės, be kita ko, su tikslu mokintis. „Savarankiškumas“ čia – tai, būtent, savarankiškas asmeninis apsisprendimas, tai žmogaus gebėjimas pačiam suprasti kalbamas idėjas, jas jausti bei jomis gyventi; tai numato ir pažintį su atitinkama literatūra, bet svarbiausia – gebėjimą kūrybiškai mąstyti, samprotauti, iš marksistinės metodologijos pozicijų vertinant įvykius tiek Lietuvoje, tiek apskritai pasaulyje. Vėlgi, viso to išmokstama – todėl rengiame paskaitas, seminarus, tiek mokindami kitus, tiek mokindamiesi patys.
(Skaityti toliau: III. Pagarba istorijai).