Tradiciškai blogos dienos naujienos prasidėjo pranešimu, kad dėl „Kubos keliamos grėsmės JAV nacionaliniam saugumui“, Trampas šalyje įvedęs nepaprastąją padėtį.

Neįmanoma nepripažinti, kad jisai teisus. Didžiausią karinę galią žmonijos istorijoje turinčiai imperijai jau septintą dešimtmetį, nuo 1959 metų sausio 1 dienos, mirtiną grėsmę kelia nedidukė Karibų jūros sala. Štai tada kubiečių vyriausybė išdrįso pasakyti „ne“ ir Monro doktrinai, ir nebaudžiamai tiek šalis, tiek ištisus žemynus rijusių vakarykščių gangsterių bei šiandienos narkotikų prekeivių arogancijai. Visa šiuolaikinė Kubos istorija – tai įrodymas, kad neįmanoma yra įmanoma, ir priminimas pasauliui, kad ne viską išmatuosi baime, niekšybe ir pinigais. Atstumas tarp dviejų nesuderinamų galaktikų – vos 90 mylių nuo šiaurinės Kubos pakrantės iki Ki Vesto salos. O 638 pasikėsinimai į Fidelį Kastro – įrodymas, kokį siaubą JAV iki šiol kelia Kuba.

32-iejų kubiečių žūtis nelygioje kovoje su amerikiečių interventais Karakase, šių metų sausio 3-iąją ginant Venesuelos prezidentą, šią baimę tik padidino. Kol Kuba neokupuota Trampo karių, tol Monro doktrina liks neįgyvendinama.

Sala tebeišgyena griežtą, ir Trampo dar labiau sugriežtintą JAV blokadą. Kubiečių Revoliucinės ginkluotosios pajėgos turi seną rusišką ir tarybinę techniką. O Kuba jau seniai gyvena prieblandoje dėl pastovių problemų su elektra. Išeina iš gyvenimo ir paskutinieji Fidelio kartos atstovai. Šiandieninės Kubos ekonominė situacija kritinė, ir dėl to kalta ne vien amerikiečių blokada. Ir salos gyventojai tai puikiai supranta. Dėl ekonominių problemų, garsiosios kubiečių medicinos ir švietimo kokybė taipogi krenta. Vyksta rimtas socialinis susisluoksniavimas. Atsiranda anksčiau neregėtas gatvių nusikalstamumas. Į šalį jau seniai įsiveržęs ir internetas, ir socialiniai tinklai, aktyviai veikia kapitalizmo nepažįstančių kartų protus. Nežinau, ar Kubai pavyks išspręsti šias milžiniškas problemas. Tačiau aš įsitikinęs, kad joks niekšas iš šalies neturi teisės kištis į kubiečių vidaus reikalus.

Viena vertus, dėl savo politinės šizofrenijos ir Trampas, ir Rubio įsitikinę, kad šiomis sąlygomis kubiečiai pasiruošę juos sutikti kaip išvaduotojus. O kita vertus, jie kubiečių paniškai bijo, šiandieniniu „nepaprastosios padėties paskelbimu“ sudarydami teisinį pagrindą dar labiau sustiprinti ekonominį spaudimą Kubai.

Juk asmenys kurie įsitikinę, kad žmogus tėra tik šiukšlė (nes apie kitus jie sprendžia pagal pačius save) niekad nesupras, kodėl net dabar, netgi šita Kuba, ir netgi šiomis sąlygomis – toliau priešinasi. Ir kodėl šimtai tūkstančiai skirtingo amžiaus kubiečių neseniai išėjo atsisveikinti su Venesueloje žuvusiaisiais savo didvyriais, ir kodėl šiandien jie salą pasiruošę ginti savo pačių krauju.

Sekantis Trampo vyriausybės žingsnis gali būti karinė-jūrinė Kubos blokada, kad tokiu būdu šalies nebepasiektų jokia nafta. Jau daromas didžiulis spaudimas Meksikai. Bet koks silpnumo ženklas tik pakels šitos pabaisos apetitą. Be ryžtingų bendrų Rusijos ir Kinijos veiksmų – situacija neišsprendžiama.

O kol kas Kuba iš tikrųjų lieka grėsme šaliai, kuri pati grasina visam pasauliui.

Olegas Jasinskis (https://t.me/olegyasynsky)

Versta iš rusų kalbos