2010 metų spalio 15 d. savo „Apmąstymuose“ Fidelis Kastro rašė: „JAV ir Izraelio puolimas prieš Irano Islamo Respubliką… neišvengiamai privestų prie globalaus branduolinio konflikto“. Manau, šiandien niekas ypatingai neabejoja, kad jei amerikiečiams nepavyks greitai pasiekti norimų karinių rezultatų Irane naudojant tradicinę ginkluotę, tai jie bus pasirengę panaudoti ir branduolinę. Žinoma, tokiu atveju jų pasaulinė „demokratinė“ spauda (kaip ir prieš 80 metų) parašytų, neva to būta „paskutinės išeities norint pasiekti taiką bei išgelbėti amerikiečių karių gyvybes“. Tuo tarpu samdomų „nuomonės lyderių“ armija imtų pasakoti, prieš kokį niekšišką bei pavojingą priešą tenka ten kovoti.

Ypatingu šlykštumu šiandien išsiskiria „JAV ir Izraelio agresijos prieš Iraną“ pasmerkimai lydimi politiškai korektiško prierašo smerkiančio „Teherano reakcinį klerikalinį režimą“. Tai tas pat kaip žmogžudystės liudininkams komentuoti apie auką, atseit, kokio jo būta negero ir neteisingo žmogaus.

O jeigu kas nežino, tai vakar nužudytasis Irano dvasinis ir politinis lyderis Ajatola Chamenėjus nuo 2000-ųjų pradžios ne kartą buvo pareiškęs, kad branduolinių ginklų gaminimas, laikymas bei naudojimas – haram (arab. draudžiama). Ir šie pareiškimai buvo pateikti kaip fatva. Irano valdžios atstovai ne kartą juos cituodavę per tarptautines derybas. Bet, matomai, iš JAV pusės jokių derybų niekad ir nebuvo. Logiška manyti, kad esant dabartinėms sąlygoms, naujoji Irano valdžia šiuo klausimu gali radikaliai pakeisti savo poziciją.

Pagrindinis bei neginčytinas Trampo ir Netanjahu pasiekimas šiai dienai yra tas, kad vietoje siurrealistinių mantrų apie „Jungtinių Valstijų ir Izraelio saugumą“ realybė – visai kitokia: tai kaip niekada išaugusi neapykanta jų šalims visame pasaulyje, bei skirtingų žemynų ir tautų troškimas išvysti degančias jų karines bazes, lėktuvus ir lėktuvnešius.

Olegas Jasinskis (https://t.me/olegyasynsky/2285)

Versta iš rusų k.