Yra sparnuota frazė, kad pradžioje buvo Žodis, ir kad Žodis tapo kūnu. Tai yra, pradžioje – Žodis. Idėja. Bet, kad jis taptų kūnu, tai yra, kad realiai gyvuotų – reikalingas Veiksmas. Darbas. Pastovus ir nenuilstamas. Antraip idėjos ir telieka idėjomis. O kadangi mes siekiame jas įgyvendinti, tai ir veikiame. Dirbame. Pastoviai. Taip pat, kaip kad atliekame šeimyninius ar profesinius įsipareigojimus. Atitinkamai, iš savo sambūrio narių pirmiausia reikalaujame pastovaus darbo šio kolektyvo rėmuose. Būtent, iš narių – tai yra, aktyvo, kuris čia vienintelis sprendžia, kas mes, kaip kolektyvas, esame, ką veikiame, kur judame. Žinoma, reikalingas ir pasyvas: rėmėjai, prijaučiantys ir t. t. Ir dirbti, juo labiau pastoviai – jie neprivalo. Bet todėl jie – pasyvas, o nariai – aktyvas. Priešingu atveju, formuosis jau nebe darbinis kolektyvas, o plepių kompanija. Ir, kad tokiu būtume, svarbiausia – darbo pastovumas, kryptingumas, sistemingumas. O darbai – labai įvairūs, aprėpiantys tiek idėjinę-informacinę, tiek organizacinę, tiek visuomeninę-politinę, tiek kitas sritis. Taipogi ir veikimo formos – įvairios, lanksčios, individualios.
(Skaityti toliau: II. Idėjinė branda).