Neseniai per žiniasklaidą nuskambėjo dar vienas skandaliukas: per laidą, skirtą rinkimams į konservatorių partijos pirmininko postą, žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė ėmė prikaišioti Laurynui Kasčiūnui kai kuriuos jo politinės praeities aspektus. O būtent, jo buvusią narystę M. Murzos-Gervaldo vadovautoje Lietuvos nacionaldemokratų partijoje, bei atitinkamas asociacijas su neonacizmu.
Atsirado tiek L. Kasčiūno, tiek D. Žeimytės gynėjų. Ir savaime tame – nieko įdomaus. Įdomiau, tačiau, pasidaro atsiminus, kad dar 2024 metais kitas mūsų visuomenės veikėjas – politkalinys Algirdas Paleckis – teismo buvo pripažintas kaltu dėl L. Kasčiūno „šmeižimo“, nors realiai jis nepasakė nieko, ko Kasčiūnui nebūtų „prikaišiojusi“ Žeimytė-Bilienė.
Kitaip tariant, įdomus yra dvigubas standartas, iš kurio akivaizdu, kad Lietuvos visuomenėje gan ryškiai išsiskiria tie, kurie „lygūs“, ir tie, kurie „lygesni“.
