Socialiniuose tinkluose plinta teiginys: „Demokratija – tai kai renkamės ne savo šeimininkus, o savo tarnus“. Iš pirmo, atrodytų neblogai – štai, koks kritiškas nusistatymas neva liaudies reikalams tarnauti turinčio, bet realiai savo kišenės težiūrinčio politinio elito atžvilgiu.
Bet iš tiesų yra kitaip. Mat, demokratija iš tikrųjų yra tik tada, kai šeimininkais esame visi kartu. Tuo tarpu, aukščiau cituotasis išsireiškimas veikiau išduoda ne tiek kritišką ar juoba „antisisteminį“ nusistatymą, kiek subtiliai išreiškiamą, tačiau į liaudies psichikos gelmes įsišaknijusį baudžiaunininkišką mentalitetą.
Tai – rimta, netgi esminė problema. Štai apie ją, jos ekonominį bei istorinį aspektą, o taipogi galimus problemos sprendimus – ši laida.
