Antradienį, spalio 1 d.. per tiesioginį LRT eterį priešrinkiminiuose debatuose susitiko du kandidatai į Seimą: Eduardas Vaitkus ir Vytautas Sinica.
Žinantiems abu kandidatus, nesunku iš anksto numanyti tiek konkrečius judviejų susikirtimo taškus, tiek bendrą diskusijos turinį.
Kas kita – tie mūsų bendrapiliečiai, kurie nesusipažinę, ar su vienu iš jų, ar net su abejais. Na, o be to, „kartojimas – mokslų motina“, – tad ne pro šalį būtų aptarti kelis esminius momentus.
Kokie gi jie?..
Pirmiausia – partijos.
Vaitkus – nepartinis. O tiksliau, dar iki rinkimų paskelbęs, kad steigs partiją (pavadinimu „Nauja politinė jėga“), bet laiku nespėjęs to padaryti ir dabar einąs į rinkimus bendrame sąraše su buvusiąja Prunskienės Liaudies partija.
Vyt. Sinica – bene dvigubai už Vaitkų jaunesnis, bet per paskutinį dešimtmetį spėjęs pasižymėti visuomeninėje-politinėje veikloje. O būtent, VU profesoriaus Vyt. Radžvilo įkvėptame sąmbūryje „Pro patria“ ir paskiau susikūrusioje partijoje „Nacionalinis susivienijimas“.
Beje, įsidėmėtina, kad Vaitkus – buvęs „Nacionalinio susivienijimo“ steigėjas, tuo tarpu kai Sinica – buvęs krikdemų jaunimo organizacijos narys, taigi, faktinis Lauryno Kasčiūno ir Audroniaus Ažubalio kolega.
Ir viena, ir kita – ne atsitiktinumas…
Betgi kodėl? Atsakymas – Vaitkaus ir Sinicos pozicijose, jų panašume bei skirtume…
Ir čia prieiname antrąjį momentą – ideologijas. Ir, kalbant apie Vaitkų ir Sinicą, tam tikra prasme jos – gana artimos. Mat, ir vienas, ir antras atstovauja taip vadinamajam „tautiniam“ ar, sakykime, „nacional-patriotiniam“ politikos spektrui. Tai yra, tajai idėjinei-politinei stovyklai, kuri esamos tikrovės (ypač kultūros, valstybės suvereniteto ir kitataučių migracijos klausimų) atžvilgiu – itin kritiška, bet būtent „iš dešinės“ – iš konservatyvių pozicijų.
Savaime, tame nieko įdomaus. Juoba, kad tai ir yra vyraujanti, jeigu ne vienintelė vadinamosios „nesisteminės opozicijos“ Lietuvoje ideologija (kitokios, tai yra, kairiosios – tiesiog nėra). Bet, žinant Vaitkaus ir Sinicos prieštaravimus – ir prasideda įdomumas…
O būtent: Vaitkus konkrečiai pasisako prieš Lietuvos įsitraukimą į Ukrainoje vykstantį konfliktą ir, dar daugiau, kelia klausimą dėl mūsų šalies narystės ES bei NATO teisėtumo (ES, ryšium su nesąžiningai rengtu referendumu, tuo tarpu kol NATO klausimu referendumo iš vis nebuvo). Kitaip tariant, Vaitkus atvirai išstoja kaip Lietuvos neutraliteto, o, vadinasi – taikos šalininkas.
Sinica, priešingai, kaip ir visa jo partija – šalies narystę NATO ir ES priima netgi ne kaip duotybę, bet kone moralinį įsipareigojimą „Vakarų civilizacijai“… Klausimas dėl Ukrainos ir karo su Rusija, tuo tarpu – net nesvarstytinas: Ukrainos frontą reikia remti iš visų jėgų; antraip iškils grėsmė ir „mūsų laisvei“…
Nekeista, kad būtent diametraliai priešingas požiūris į šįjį klausimą (tai yra, opiausiąjį politinį klausimą šiandienos Lietuvai) lėmė kalbamų veikėjų takoskyrą; tai yra, Vaitkaus pasitraukimą iš „Nacionalinio susivienijimo“ gretų.
Nekeista, taipogi, kad būtent šiuo klausimu „Nacionalinio susivienijimo“ ir TS-LKD laikysena – viena ir ta pati. „Nekeista“, nes Sinica, matomai, ir liko tuo, kuo buvo, priklausydamas jauniesiems krikdemams. Tiesiog, jam neįtiko Landsbergių partijos požiūris taip vadinamais „kultūros“, „vertybių“ ir pan. klausimais (tai yra, požiūris į migracijos, LGBT ir pan. problemas).
Visais kitais atžvilgiais – „ta pati mergelė, tik kita suknelė“… Ir tai, kad pats Sinica neslepia „Nacionalinio susivienijimo“ orientacijos į, atseit, „kultūriškai konservatyviąją“ TS-LKD elektorato dalį, šitai tik patvirtina.
Tokiame kontekste, įvykę debatai – iš tikrųjų puikūs, nes priduoda aiškumo…
Viena vertus, tie, kas nenori karo, bet dar puoselėja iliuzijas dėl Sinicos, Radžvilo ir Ko, išgirdę debatus, būtinai susimąstys. Na, o minėtojo „kultūriškai konservatyvaus“ TS-LKD elektorato segmento atstovai galės eilinį kartą įsitikinti, kad Sinica – jų žmogus, o „Nacionalinis susivienijimas“ – jų partija (tai yra, šiek tiek radikalesnė nei TS-LKD, neolandsberginė partija).
Kita vertus, antikarinę poziciją užimantiems mūsų bendrapiliečiams taip pat eilinį kartą bus patvirtinta, kad vienintelis realus pasirinkimas jiems šių, 2024-ųjų parlamento rinkimuose yra Vaitkaus sąrašas. Ir tai – nežiūrint bet kokių (ar idėjinių, ar asmenybinių) nesutarimų tiek su pačiu Vaitkumi, tiek apskritai su jo kolegomis.
K. Voiška, 2024-10-01
